PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖ

Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 9, 99288 Pagėgiai. Tel.: 8 441 57 482.
Faks.: 8 441 57 874. El. p. info@pagegiai.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188746659

Lietuviškai English Russian
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis
Meras


Pagėgių savivaldybės
meras
Virginijus Komskis

  
 


ADMINISTRACIJA



Prenumerata


Euro įvedimas Lietuvoje

 

 


Dėl Pagėgių savivaldybės pasirengimo nacionalinio euro įvedimui veiklos plano tvirtinimo


 

Finansų ministerija
www.euras.lt 

Lietuvos bankas
http://www.lb.lt  Euro įvedimas Lietuvoje

Ūkio ministerija
www.ukmin.lt  Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
www.vvtat.lt/euro įvedimas Lietuvoje 
 

Dažniausiai užduodami klausimai apie eurą

Kokia numatoma euro įvedimo Lietuvoje data?

Numatoma Europos bendrosios valiutos euro įvedimo Lietuvoje data – 2015 m. sausio 1d.

Kas ir kada priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje datos?

Jeigu Lietuva sėkmingai įvykdys Mastrichto kriterijus ir 2014 m. birželio mėn. sulauks Europos Komisijos bei Europos Centrinio Banko teigiamo įvertinimo, 2014m. vasarą turėtų būti priimtas Europos Sąjungos(ES) Tarybos sprendimas dėl tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litų keitimo į eurus kurso.
ES Taryba šį sprendimą priims pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos Vadovų Tarybai aptarus, ar Lietuva atitinka Mastrichto sutartyje nustatytus kriterijus.

Kur ir kokia numatyta euro įvedimo Lietuvoje tvarka?

Euro įvedimo Lietuvoje tvarka numatyta Nacionaliniame euro įvedimo plane. Jį 2013 m. birželio 26 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Plane numatyti pagrindiniai euro įvedimo (lito pakeitimo euru) elementai ir priemonės, kurios užtikrins vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą. Europos Sąjungos (ES) bendrosios valiutos įvedimo procesą reglamentuos ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kurį Seimas priėmė 2014 m. balandžio 17 d.

Numatoma euro įvedimo Lietuvoje diena, jeigu taip nuspręs ES Taryba, – 2015 m. sausio 1 d., ketvirtadienis. Tą dieną euras taptų privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje.

2015 m. sausio 1 d. įstaigų, įmonių ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų nemokamai perskaičiuotos į eurus pagal ES Tarybos nustatytą galutinį, neatšaukiamą litų keitimo į eurus kursą. Įmonėms ir gyventojams tuo rūpintis nereikėtų, tai būtų padaryta automatiškai.

15 kalendorinių dienų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki sausio 15 d. mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokant už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais būtų galima atsiskaityti ir litais (dviejų valiutų apyvartos laikotarpis). 2015 m. sausio 16 d. euras taptų vienintele teisėta, privaloma priimti atsiskaitymams, mokėjimo priemone.

Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką, komerciniai bankai ir AB „Lietuvos paštas“ padaliniai nustatytais terminais.

Kokie reikalavimai keliami Europos Sąjungos valstybėms narėms, norinčioms įsivesti eurą, ir kaip juos atitinka Lietuva?

Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, norinčioms įsivesti eurą, Mastrichto sutartyje nustatyti tokie konvergencijos (suartėjimo su euro zona) kriterijai (Mastrichto kriterijai):

● infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis;

● šalies bendrojo biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;

● valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 % BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti;

● vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikių palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais;

● šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus iki euro įvedimo neperžengti nustatytų valiutos svyravimo ribų euro atžvilgiu, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme.

Turimos naujausios Lietuvos ir kitų ES šalių ekonominės raidos prognozės rodo, kad galimybė mūsų šaliai įstoti į euro zoną 2015 m. yra gana reali.

2014 m. viduryjeturėtų būtipaskelbtos Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko konvergencijos ataskaitos apie ekonominį, teisinį ir institucinį Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą.

Kokia euro įvedimo nauda Lietuvai?Įgyvendinus siekį nuo 2015 m. Lietuvoje įvesti eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas – tai rodo Lietuvos banko ekonomistų atliktas Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas. Tyrimas atskleidė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias litų ir eurų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas.

Išsamiau apie tyrimą - Lietuvos banko svetainėje

Kaip Lietuvos bankas rengiasi euro įvedimui?

Lietuvos bankas su kitomis institucijomis pagal savo kompetenciją įgyvendina Nacionalinįeuro įvedimo planą. Lietuvos bankui patikėta atsakomybė vadovauti trims nacionalinėms darbo grupėms, sudarytoms iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijų, verslo, savivaldos asociacijų atstovų: Lietuvos atitikties euro įvedimo konvergencijos kriterijams stebėsenos, Grynųjų pinigų ir Visuomenės informavimo.

Be pasirengimo keisti grynuosius pinigus ir apsirūpinimo eurais, teisės aktų tobulinimo, visuomenės informavimo reikalų, mokėjimo sistemų plėtros, statistinės informacijos tvarkymo, dar Lietuvos bankas rengiasi vykdyti Europos Centrinio Banko pinigų politikos operacijas.

Pasirengimo euro įvedimui veikla koordinuojama su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis Lietuvos institucijomis, Europos Centriniu Banku ir Europos Komisija.

Kokius uždavinius spręs Lietuvos bankas, Lietuvai tapus euro zonos nare?

Lietuvoje įvedus eurą, Lietuvos bankas ir toliau veiks kaip šalies centrinis bankas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas įgis balsavimo teisę Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioje taryboje ir jos posėdžiuose galės pareikšti argumentus dėl euro palūkanų normos, pinigų politikos priemonių taikymo euro zonoje, kitais klausimais nustatant bendrąją pinigų politiką euro zonoje.

Euro zonos valstybių nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja ECB koordinuojamų darbo grupių veikloje ir formuojant strateginius pinigų politikos sprendimus, renka ir teikia ECB reikiamą nacionalinę statistiką, prognozes ir pinigų politikos poveikio savo šalyje analizę.

Euro zonos valstybių centriniai bankai taip pat įgyvendina bendrąją pinigų politiką (atrenka pinigų politikos operacijoms tinkamus savo šalies komercinius bankus ir šalyje registruotą toms operacijoms užtikrinti tinkamą užstatą, tarpininkauja šalies komerciniams bankams teikiant paraiškas ECB dalyvauti pinigų politikos operacijose, savo vardu sudaro su ECB aukcionuose atrinktais bankais pinigų politikos operacijų sandorius, palaiko mokėjimo sistemas ir jų likvidumą).

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), o kita (nacionalinė) – kiekvienos valstybės savita. Kaip mokėjimo priemonė, jos naudojamos visoje euro zonoje.

Visas nurodytas funkcijas atliks ir Lietuvos bankas, kai mūsų šalis taps euro zonos nare.

Kaip Lietuvos bankui bus atstovaujama Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje?

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos banko valdybos pirmininkas taps Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos nariu. ECB valdančiąją tarybą sudaro 6 ECB vykdomosios valdybos nariai ir nacionalinių centrinių bankų vadovai. Siekiant, kad dėl euro zonos plėtros balsavimas Valdančiojoje taryboje nebūtų sudėtingas, ES sutartyje numatytas rotacijos principas balsuojant tada, kai tarybos narių skaičius peržengia 21. ECB valdančioji taryba pasinaudojo teise atidėti šio principo įgyvendinimą iki euro zonos šalių skaičius pasieks 19. Lietuvai tapus 19 euro zonos nare, nacionalinių bankų vadovai bus suskirstyti į 2 grupes: pirmąją sudarys 5 nacionalinių centrinių bankų vadovai su 4 balso teisėmis, antrojoje likusių šalių nacionalinių centrinių bankų vadovai dalysis 11 balso teisių, o Vykdomosios valdybos nariai turės nuolatinę balso teisę. Valstybės į grupes bus skirstomos pagal BVP ir finansų sektoriaus dydį.

Kokius įnašus į Europos Centrinio Banko kapitalą ir užsienio atsargas turės padaryti, kokių pajamų gaus Lietuvos bankas, kai mūsų šalis taps euro zonos nare?

Nacionalinių centrinių bankų įnašai daromi vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos Centrinio Banko (ECB) statutu bei ECB teisės aktais.

Lietuvos bankui dabar tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis nuo 2014 m. sausio 1 d. siekia 0,4132 % (t.y. 44,73mln. eurų, tai atitinka154,44 mln. Lt). Euro zonoje nedalyvaujančių valstybių nacionaliniai centriniai bankai apmoka 3,75 % jų pasirašyto ECB kapitalo. Lietuvos banko jau sumokėta įmoka sudaro 1,66mln. eurų, tai atitinka 5,7 mln. litų. Likusi dalis (42,6 mln. eurų, tai atitinka 147,2 mln. Lt) turės būti įmokėta, kai Lietuva taps euro zonos nare. Nacionaliniams centriniams bankams tenkančios kapitalo dalys kas penkeri metai (arba kaskart naujai valstybei prisijungus prie ES) koreguojamos atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus ir BVP pokyčius.

Pinigų politikos pajamos iš operacijų atliekant pinigų politikos funkcijas euro zonoje skaičiuojamos ir paskirstomos tarp nacionalinių centrinių bankų vadovaujantis ECBS statutu ir ECB valdančiosios tarybos sprendimais. Kai Lietuva taps euro zonos nare, Lietuvos bankas įgaus teisę į šių pajamų paskirstymą, taip pat į ECB metinio finansinio rezultato dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale. ECB grynasis pelnas 2012m. siekė beveik 1 mlrd. eurų. Jeigu Lietuva būtų buvusi euro zonos nare, jai būtų atitekę 0,58 %, t.y. 20 mln. litų.Ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai neturi teisės į ECB pelno paskirstymą.

Konkrečias Lietuvos banko į ECB pervestinų užsienio atsargų dalis skirtingomis valiutomis ir auksu nustatys ECB valdančioji taryba proporcingai Lietuvos banko daliai pasirašytame ECB kapitale. Šios atsargos ir toliau bus Lietuvos banko turtas ir bus matomos apskaitoje kaip Lietuvos banko eurais išreikšta pretenzija Eurosistemai. ECB už Lietuvos banko pervestas užsienio atsargas mokės palūkanas. Be to, Lietuvos bankas turės teisę ECB vardu valdyti į ECB pervestas užsienio atsargas.

Kaip bus panaudotos Lietuvos banko disponuojamos konvertuojamųjų užsienio valiutų atsargos, kai Lietuva taps euro zonos nare?

Lietuvai įsivedus eurą visos užsienio atsargos, įskaitant beveik 6 tonas aukso, ir toliau priklausys Lietuvos bankui. Užsienio atsargų svarba Lietuvos finansinės sistemos stabilumui, ne sykį praktiškai patvirtinta praeityje, tokia pat reikšminga bus ir prisijungus prie euro zonos. Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas apie 300 mln. eurų (4–5 % Lietuvos banko atsargų) perves į ECB užsienio atsargas, auksas turėtų sudaryti 15 % šio įnašo. Pagal Europos Centrinių Bankų Sistemos Statutą pervestasis įnašas ir toliau bus Lietuvos banko nuosavybė. Ši atsargų dalis bus valdoma kartu su pasirinktu kurios nors kitos euro zonos narės nacionaliniu banku. Kitą dalį – apie 95 %, arba beveik 5,7 mlrd. eurų atsargų, – Lietuvos bankas, kaip ir iki šiol, valdys visiškai savarankiškai. Lietuvos bankas taip pat įgis ir teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą daliai ECB apmokėtame kapitale.

Kas yra SEPA?

34 valstybes apimanti erdvė, kurioje kredito pervedimai eurais ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomos pagal tokias pačias mokėjimo schemas, taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus.

Išsamiau apie SEPA – internete.



Dienos klausimas
peržiūrėti rezultatus
Pasiūlykite savo klausimą
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Balandis
    2017     

Prisijungimas gyventojams

 

 

 

© Pagėgių savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.